Lietuvos karalystė (vok. Königreich Litauen) – trumpai gyvavusi konstitucinė monarchija, įkurta besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos karalystė, kuri, pasibaigus karui Rytų fronte, turėjo tapti de facto Vokietijos valstybės vasale, tačiau de jure nominaliai – nepriklausoma Rytų Europos monarchija. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau negalėjo suformuoti vyriausybės, policijos ir kitų valstybinių institucijų dėl šalyje esančių vokiečių dalinių. Vokietijos imperija siūlė įvairius Lietuvos inkorporacijos į Prūsiją pasiūlymus. Lietuvos politikai priešinosi šiai idėjai vildamiesi išsaugoti šalies nepriklausomybę sukuriant atskirą konstitucinę monarchiją. 1918 m. birželio 4 d. jie balsavo dėl galimybės pasiūlyti Lietuvos sostą vokiečių tautybės Uracho kunigaikščiui Vilhelmui. Šis sutiko su pasiūlymu tų pačių metų liepą ir priėmė Mindaugo II vardą. Tačiau tapus aišku, kad kaizerinė Vokietija pralaimi Pirmąjį pasaulinį karą, Lietuvos Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. suspendavo sprendimą pakviesti būsimą monarchą į Lietuvą taip galutinai užgesindami Mindaugo II karūnavimo, o kartu ir monarchijos šalyje viltis.
