Lietuvos kunigaikštystė (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *Lētuvās kunigīstē[reikalingas šaltinis], Ducatus Lituaniae) – aukštaičių arba vad. „lietuvių genties“ (t. y. Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nešėjų) IX-X a. ar XII a. pab. galbūt kartu su tuometiniais Vidurio Lietuvos lietuviais sukurtas valstybinis teritorinis darinys, tam tikra prasme tapatus hipotetinei „Lietuvos žemei“.
Iki XII/XIII a. gyvavo (?) kaip ankstyvoji feodalinė valstybė, XII/XIII-XV a. – kaip svarbiausia LDK sudėtinė dalis (dalinė kunigaikštystė). Visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai.
