- Druskingumas – ištirpusių druskų kiekis jūros vandenyje, reiškiamas promilėmis (‰), rodančiomis, kiek gramų druskų yra viename litre vandens. Vidutinis Pasaulinio vandenyno druskingumas – 35 ‰. Pasaulinio vandenyno vandens druskingumas paviršiuje nėra visur vienodas. Tai nulemia įvairios priežastys: atmosferos kritulių ir garavimo santykis, priklausantis nuo geografinės platumos; upių nuotėkis; ledo tirpimas; vandenyno srovės. Pusiaujo klimato juostoje, kur aukšta temperatūra, bet kritulių iškrinta daugiau nei išgaruoja, druskingumas mažesnis (33–34 ‰) nei atogrąžų srityse, kur labai karšta ir kritulių iškrinta labai mažai (36–37 ‰). Vidutinėse ir poliarinėse platumose druskingumas sumažėja iki 33–34 ‰. Druskingiausia yra Raudonoji jūra – 41 ‰, o Baltijos jūros druskingumas apie 6–8 ‰.
Vidutinis Pasaulinio vandenyno druskingumas – 35 ‰
• Svarbiausia vandenynų vandens savybė - gebėjimas ištirpinti didelį kiekį dujų.
• Didžiausią reikšmę vandenynų gyvybei turi vandenyje ištirpęs deguonis ir anglies dioksidas.
• Šaltesniame vandenyje deguonies ištirpsta daugiau nei šiltame.
• Nemažą dalį deguonies išskiria vienaląsčiai dumbliai.
• Dumbliai sugeria daug anglies dioksido, taip apsaugodami nuo išsiskirimo į atmosferą.
Vandens temperatūra
• Kitaip nei sausuma, vandenynas lėčiau įšyla ir lėčiau atvėsta, todėl sukaupia didžiulį kiekį šilumos.