Biologijos procesai
- Reklaminis skydelis išsaugotas
Tėvai perduoda paveldimą informaciją palikuonims, tačiau nesunku pastebėti, kad palikuonys skiriasi nuo savo tėvų, turi naujų požymių.
Genetikos mokslo pradininku laikomas G. Mendelis. Tai anglų vienuolis, kuris studijavo matematiką ir domėjosi gamta. Ją dėstė mokykloje. Savo tyrimams G. Mendelis pasirinko kvapiuosius žirnius. Jo pasirinkimas buvo labai geras, nes žirniai yra savidulkiai augalai, bet juos labai lengva ir apdulkinti kryžmiškai, jie greitai auga, nereiklūs aplinkos sąlygoms. Be to, kvapiųjų žirnių požymiai ryškiai matomi, todėl lengva juos atskirti ir skaičiuoti. G. Mendelis žirnius kryžmino ir tyrinėjo pagal 7 požymius: stiebo aukštį, ankšties formą, sėklos formą, sėklos spalvą, žiedų vietą stiebe, žiedo spalvą, ankšties spalvą. G. Mendelio tyrinėjimo pagrindinis rezultatas – jo sukurti trys pagrindiniai genetikos dėsniai. Šie dėsniai šiuo metu pilnai patvirtinti ir įrodyti, atlikus detalius genetinius tyrinėjimus.
- Reklaminis skydelis išsaugotas
Tradiciškai gyvybė skirstoma į penkias karalystes:
Moneros
Pirmuonys
Grybai
Augalai
Gyvūnai
- Reklaminis skydelis išsaugotas
Ekоlogija – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika.
Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių (ekologiniai veiksniai):
Klimato veiksniai – temperatūra, vanduo, šviesa.
Edafiniai veiksniai – fizinės ir cheminės dirvožemio savybės.
Biotiniai veiksniai – kitų organizmų gyvybinė veikla.
- Reklaminis skydelis išsaugotas
- Anaerobinis kvėpavimas
Anaerobinis kvėpavimas yra rūgimas. Tai kvėpavimas be deguonies. Nesant daguonies gali vykti tik glikolizė. Glikolizės metu iš vienos gliukozės molekulės atsipalaiduoja 2 ATP molekulės, daugiau ATP rūgimo metu ir nesusidaro.
Būdingos rūgimo savybės:
- išskiria energiją iš cukrų, aminorūgščių;
- nereikia Krebso ciklo ir elektronų pernašos grandinės;
- gamina tik mažus ATP kiekius, nes daug energijos lieka galutiniuose organiniuose rūgimo produktuose: laktate (pieno rūgštyje) arba etanolyje (etilo alkoholyje).
Pagal tai, kokie produktai susidaro vykstant rūgimui, galima išskirti alkoholinį rūgimą ir pienarūgštį rūgimą.
- Reklaminis skydelis išsaugotas
Osmosas – tirpiklio (paprastai - vandens) molekulių difuzija pro puslaidę membraną iš mažos koncentracijos tirpalo į didelės koncentracijos tirpalą. Osmosinis slėgis susidaro toje membranos pusėje, kur būna didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija.
Dviejų tirpalų osmosinių slėgių skirtumą atspindi toniškumas. Tirpalai gali būti izotoniniai, hipertoniniai ir hipotoniniai:
Izotoninis tirpalas yra toks, kai abiejose membranos pusėse ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati ir vandens molekulių į abi puses pereina vienodas kiekis.
Hipotoninis tirpalas yra toks, kuriame tirpinio koncentracija mažesnė negu ląstelėje, todėl į ląstelę daugiau vandens molekulių įeina negu išeina. Tokiuose tirpaluose ląstelės išpampsta ir net susprogsta. Išsipūsdamos ląstelės hipotoniniame tirpale sukelia turgorinį slėgį. Žoliniams augalams šis slėgis padeda išsilaikyti statiems.
Hipertoninis tirpalas yra toks, kuriame tirpinio koncentracija didesnė negu ląstelėje. Tokiuose tirpaluose ląstelės susiraukšlėja, nes netenka vandens.
Dėl osmoso vanduo organizmuose juda iš ląstelės į ląstelę, iš dirvožemio į augalo šaknies ląsteles.