Pasiruošimas biologijos egzaminui

Biologijos procesai

Fotosintezė

Reklaminis skydelis išsaugotas
Paskelbta: 25 Geg 2024

Tai procesas, kuriam vykstant žalieji augalai savo lapuose gamina organines maisto medžiagas ir išskiria deguonį. Kad vyktų organinių medžiagų gamyba, augalai siurbia iš dirvos vandenį ir pro lapų angeles iš aplinkos paima anglies dioksidą. Fotosintezė vyksta lapų ląstelėse, nes čia yra chloroplastų su chlorofilu. Tik ši žalios spalvos medžiaga gali panaudoti saulės šviesos energiją organinėms medžiagoms gaminti.

 

  • Click to enlarge image a-b-copy.png
  • Click to enlarge image chloro.png
  •  

Difuzija

Reklaminis skydelis išsaugotas
Paskelbta: 25 Geg 2024

Difuzija – procesas, kai skystos arba dujinės medžiagos molekulės skverbiasi iš didesnės koncentracijos vietų link mažesnės koncentracijos, pagal koncentracijos gradientą, kol pasiskirsto vienodai. Lipiduose tirpios molekulės ir dujos difunduoja pro plazminę membraną.

  • Click to enlarge image Diffusion.svg.png
  •  

 

Aerobinis kvėpavimas

Reklaminis skydelis išsaugotas
Paskelbta: 25 Geg 2024

Ląstelinis aerobinis kvėpavimas vyksta mitochondrijose, kurios gamina ATP.
Aerobinio kvėpavimo lygtis:

C6H12O6 + 6O2 ---> 6CO2 + 6H2O + energija
Tos ląstelės, kurios intensyviai dirba (raumenų, nervinės) ir kvėpuoja, turi daug mitochondrijų, o jų mitochondrijose - daug kristų.

Aerobinio kvėpavimo etapai:
Glikolizė. Vykstant šiai reakcijai, gliukozė skyla į dvi piruvato molekules. Glikolizė yra pirmas aerobinio ir vienintėlis anaerobinio kvėpavimo etapas. Vyksta citozolyje, pagaminama 2 ATP molekulės.
Pereinamoji reakcija. Sujungia glikolizės ir Krebso ciklo grandinines reakcijas. Piruvatas iš citoplazmos patenka į mitochondriją. Iš jo susidaro acetilkofermento molekulės, atskyla CO2. Vyksta mitochondrijų matrikse.
Krebso ciklas. Ratu vykstančių sudėtingų medžiagų apykaitos reakcijų visuma. Šio ciklo metu baigiama skaidyti gliukozė, susidaro CO2. Vyksta mitochondrijų matrikse, pagaminama 2 ATP molekulės.
Elektronų pernašos grandinė. Reakcijos, kurių metu susidaro didžioji ATP molekulių dalis. Kristose yra išdėstyta elektronų pernašos sistema. Į šia sistemą elektronus perduoda NADH2 ir FADH2. Elektronams ja judant atpalaiduojama energija, kuri naudojama ATP sistetinti. Šiam etapui reikalingas O2. Taip pat susidaro vanduo. Vyksta mitochondrijų kristose, pagamina 32-34 ATP molekulės.

  • Click to enlarge image 442b3bc5-96f9-4567-945e-a42a5f44e0c0-v2.png
  •  

Eukariotinė ląstelė

Reklaminis skydelis išsaugotas
Paskelbta: 25 Geg 2024

Nukleorūgštys sudarytas iš nukleotidų. Nukleotidai sudaryti iš fosfato, cukraus ir azoto turinčios bazės. Nukleotidai dalyvauja ląstelės medžiagų apykaitos procesuose (fermentų sudedamoji dalis).

Nukleorūgštys (DNR) yra genetinė medžiaga, kurioje saugoma informacija, tokių pat DNR kopijų sintezei; informacija, kokia eilės tvarka turi būti jungiamos aminorūgštys gaminant baltymus. RNR yra baltymų sintezės tarpininkas.

DNR ir RNR palyginimas

 

DNR

RNR

Cukrus

Deoksiribozė

Ribozė

Bazės

Adeninas; guaninas, timinas, citozinas

Adeninas; guaninas; uracilas ; citozinas

Vijų skaičius

Dvi vijos, su poromis išsidėsčiusiomis bazėmis

Viena vija

Spiralė

Yra

Nėra

Rūšys

Nėra

Informacinė RNR (iRNR), transportinė RNR (tRNR), ribosominė RNR (rRNR).

Purinai (adeninas ir guaninas)jungiasi su pirimidinais (citozinas ir timinas): timinas – adeninas (T – A), guaninas – citozinas (G – C). Susijungusios bazės vadinamos komplementariosiomis poromis (idealiai atitinkančios viena kitą).

Adenozintrifosfatas (ATP) sudarytas iš adenino, ribozės ir 3 fosfato grupių. ATP molekulė turi daug energijos, nes 2 galinės fosfatinės jungtys nėra tvirtos. Nutrūkus jungtims, atiduodama energija ir ATP pavirsta ADP (adenozindifosfatu).

  • Click to enlarge image biobook_cells_1.png
  •  

 

Prokariotinė ląstelė

Reklaminis skydelis išsaugotas
Paskelbta: 25 Geg 2024

Bakterijos – prokariotinės ląstelės, priklausančios monerų karalystei.

Sandara:

Sienelė (turi baltymo – peptidoglikano), atlieka apsauginę funkciją.
Kapsulė – gleivinis sluoksnis, apsauginė funkcija.
Žiuželis – judėjimo funkcija.
Fimbrijos – atraminė, tvirtinimosi prie paviršiaus funkcija.
Plazminė membrana – medžiagų apykaitos reguliavimas.
Citoplazma – pusiau skysta terpė, užpildanti prokarioto vidų, joje vyksta organoidų ir medžiagų judėjimas ir cheminės reakcijos.
Mitochondrijos – vykdo baltymų sintezę.
Nukleoido zona – vien chromosoma, sauganti visą prokarioto genetinę informaciją.
Plazmidė – pūslelės su pagalbinėmis DNR molekulėmis.
Tilakoidai – jų sudėtyje yra chlorofilo, reaguoja į šviesą, turi tik fotosintetinantys prokariotai.

Bakterijos labai gerai ir greitai geba prisitaikyti prie aplinkos, įsisavinti medžiagas, jas sintetinti.

  • Click to enlarge image Average_prokaryote_cell-_lt.svg.png
  •  

  1. Nukleorūgštys
  2. Baltymai
  3. Lipidai
  4. Angliavandeniai

Puslapis 3 iš 5

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Meniu

  • Pradžia
  • Biologijos procesai
  • Apie

Prisijungimas

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?