Sudaryti iš aminorūgščių. Statybinė organizmo medžiaga, dalyvauja metabolizme (medžiagų apykaita), raumenų struktūrinė dalis, fermentai, hormonai, medžiagų nešikliai, plazminės membranos dalis.
Digital Matter icon
Aminorūgštys sudarytos iš karboksilo ir amino funkcinių grupių, kurios abi, esant normaliam pH ir optimaliai temperatūrai, buūna jonizuotos, t.y. hidrofilinės. Jos tarpusavyje jungiasi peptidine jungtimi. Aminorūgštims specifines savybes suteikia jų sudėtyje esantis radikalas. Visuose gyvuose organizmuose randama tik 20 aminorūgščių rūšių.
Peptidas – tai baltymas sudarytas iš ne daugiau kaip 2 aminorūgščių, polipeptidas savo sudėtyje turi daugiau nei 2 aminorūgštis.
Denatūracija – baltymo struktūros pakitimas ar suradymas, nutraukiant jungtis. Dažniausiai baltymai denatūruoja dėl pH, temperatūros ir UV spindulių pokyčių.
Nuo erdvinės baltymo struktūros priklauso baltymo funkcijos.
Pirminė baltymo struktūra – pati paprasčiausia. Aminorūgščių, susijungusių peptidinėmis jungtimis, seka. Kiekvienas baltymas turi jam būdingą aminorūgščių seką.
Antrinė baltymo struktūra susidaro, kai polipeptido grandinė susirango ir erdvėje užima tam tikrą padėtį. Gali būti alfa spiralės arba beta klostės.
Tretinę baltymo struktūrą turi globuliniai baltymai. Juose yra ir alfa spiralės, ir beta klostės, suteikiančios molekulei stabilią formą.
Ketvirtinė baltymo struktūra būdinga baltymui, turinčiam daugiau nei vieną polipeptidą (pvz.: hemoglobinas).
