Dihibridinis kryžminimas – tai kryžminimas, kai individai tarpusavyje skiriasi dviem požymiais.
Kryžminant dominantinį homozigotą su recesyviniu homozigota, visi F1 kartos palikuonys bus vienodi, jų fenotipas bus toks pats, kaip ir tėvinio individo - dominantinio homozigotos.
Pvz.: Sukryžminus raudonas ilgais stiebais tulpes su baltomis trumpastiebėmis tulpėmis, F1 kartos tulpės išaugo raudonos ir ilgais stiebais.
Raudona spalva – A, balta – a, ilgas stiebas – B, trumpas stiebas – b.
P AABB x aabb
g AB ir ab
F1
AB
ab AaBb
Pagal Peneto gardelę matome, kad visi F1 kartos individai buvo heterozigotiniai pagal abu požymius ir jų fenotipas – raudonas žiedas, ilgas stiebas.
Palikus F1 kartos tulpes savidulkai, F2 kartos tulpės buvo įvairių genotipų ir fenotipų, nes išryškėjo visi recesyviniai požymiai ir susidaro visų įmanomų tipų genotipai.
P AaBb x AaBb
g AB, Ab, aB, ab ir AB, Ab, aB, ab
F2
AB Ab aB ab
AB AABB AABb AaBB AaBb
Ab AABb AAbb AaBb Aabb
aB AaBB AaBb aaBB aaBb
ab AaBb Aabb aaBb aabb
Skilimo santykis pagal fenotipą:
Raudonos ilgastiebės tulpės: AABB, AABb, aABB, aAbB, AABb, aABb, AaBB, AabB, AaBb – 9 tulpės iš 16.
Raudonos trumpastiebės tulpės: AAbb, Aabb, Aabb – 3 tulpės iš 16.
Baltos ilgastiebės tulpės: aaBB, aaBb, aaBb – 3 tulpės iš 16.
Baltos trumpastiebės tulpės: aabb – 1 iš 16.
Skilimo santykis pagal fenotipą: 9:3:3:1.
Dihibridams taip pat taikomi analizuojantys kryžminimai, kai norima sužinoti ar dominantinius požymius turintis individas yra homozigotinis ar heterozigotinis pagal bet kurį iš požymių.
Atliekant analizuojantį kryžminimą, tiriamas dominantinio fenotipo individas kryžminamas su recesyvinio fenotipo individu.
Pvz.: Juodi trumpo kailio triušiai yra dominantiniai baltų ilgakailių triušių atžvilgiu. Triušių veisėjas nori įsitikinti, kad jo juodas trumpakailis triušio patinas yra dominantinis homozigota. Jis sukryžmino šį triušį su recesyvine homozigotine patele.
A variantas: kai patinas dominantinis homozigota pagal abu požymius.
P AABB x aabb
g AB ir ab
F1
AB
ab AaBb
Visi gimę triušiukai bus juodi ir trumpu kailiu, o tai įrodo kad patinas yra dominantinis homozigota pagal abu požymius.
B variantas: kai patinas heterozigotinis pagal vieną požymį.
P AaBB x aabb
g AB, aB ir ab
F1
AB aB
ab AaBb aaBb
Pagal Peneto gardelę matosi, kad 50proc. tikimybė, kad gims juodi trumpakailiai triušiukai ir 50proc. tikimybė, kad gims balti trumpakailiai triušiukai. Skilimo santykis 1:1.
C variantas: kai patinas yra heterozigotinis pagal abu požymius.
P AaBb x aabb
g AB, aB, Ab, ab ir ab
F1
AB Ab aB ab
ab AaBb Aabb aaBb aabb
Skilimo santykis 1:1:1:1. 25proc triušiukų gims juodi trumpakailiai, 25proc. triušiukų bus juodi ilgakailiai, 25proc. triušiukų bus balti trumpakailiai ir 25proc. triušiukų bus balti ilgakailiai. Šio kryžminimo atveju išryškėjo visi įmanomi fenotipai pagal abu požymius.