Uncategorised

1. Kokią įtaką viduramžių civilizacijos formavimuisi turėjo frankų valstybė?

Frankų valstybėje formavosi viduramžių Europos valstybingumo pagrindai bei feodalinė santvarka su visais jai būdingais bruožais.

2. Kaip šiandien suprantama viduramžių sąvoka?

Šiandien atsisakoma neigiamo viduramžių laikotarpio vertinimo(nors trys viduramžių etapai yra labai skirtingi tiek kultūriniu, tiek ekonominiu, tiek politiniu vystymusi), pabrėžiant, kad šiuo laikotarpiu pradėjo formuotis dabartinės kalbos ir tautos, buvo sukurta daug kultūros vertybių ir kt.

3. Kas lėmė krikščionybės plitimą Europoje?

Krikščionybės paplitimą ir įsitvirtinimą lėmė ne tik jėga(lietuviai, prūsai, saksai ir kitos tautos buvo jėga verčiamos krikštytis), kiek pačios religijos universalumas, sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.

4. Nurodyti Didžiojo tautų kraustymosi priežastis.

Didįjį tautų kraustymąsi lėmė gamtinės(klimato pasikeitimai) bei vidinės priežastys:

• Naujų, stiprių barbarų genčių sąjungų formavimasis
• Turtinės diferenciacijos dėjimas
• Valstybinės valdžios užuomazgų atsiradimas
• Karo grobis – vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių
• Genčių gyvenimo būdas, papročiai, veikla buvo pritaikyti karo reikalams.

5. Kaip Frankų imperijos suirimas paveikė Vakarų Europos raidą?

843m. pasirašius Verdeno taikos sutartį, Frankų imperiją pasidalijo Karolio Didžiojo vaikaičiai. Frankų imperijos teritorijoje ėmė formuotis trys dabartinės Vakarų Europos valstybės: Vokietija, Prancūzija bei Italija.

6. Kokias žinote islamo religijos nuostatas? Kokia tai religija- monoteistinė ar politeistinė?

Islamo religija yra trečioji susiformavusi pasaulinė monoteistinė religija.

Islamo religijos nuostatos:

• Kiekvienas žmogus yra atsakingas tik už save, o ne už visa tautą
• Žmogaus likimas yra nulemtas dievo
• Vyras gali turėti keturias žmonas ir daugybę meilužių
• Melstis privaloma penkis kartus per dieną, veidu atsigręžus į Meką.
• Kartą gyvenime privalu aplankyti Meką
• Tikėti į vieną dievą Alachą ir jo pranašą Mahometą
• Pasninkauti ramadano (9 mėnuo) mėnesį
• Prieš maldą privaloma atlikti ritualinį apsiplovimą
• Privalu šelpti skurstančius ir pan.

7. Koks buvo viduramžių grožio idealas?

Viduramžiai išaukštino asketą – dievobaimingą žmogų, visiškai atsisakiusį visų gyvenimo malonumų.

8. Koks politinis ir kultūrinis krikščionių bažnyčios vaidmuo viduramžių gyvenime?

Bažnyčios įtaka kultūrai

Žlugus Vakarų Romos imperijai, krikščionių bažnyčia liko vienintelė gija, siejanti Europos kultūrą su antika. Bažnyčia steigė ir išlaikė pirmąsias viduramžių mokyklas, išsaugojo daugybę senųjų raštų, antikos veikalų, sudarė palankias sąlygas meno, architektūros, skulptūros bei tapybos klestėjimui. Kita vertus, kai kurios katalikybės dogmos trukdė vystytis mokslui.

Bažnyčios įtaka politiniam viduramžių gyvenimui

Bažnyčia pajungti savo valdžiai Europos valdovus, kišosi į valstybių vidaus reikalus.756m. buvo įkurta popiežiaus valstybė – Vatikanas – dar labiau sustiprinusi popiežiaus įtaką.

9. Kokį poveikį Azijai, Afrikai ir Europai turėjo Islamo civilizacija?

Islamo civilizacija perėmė svarbiausius Senovės Rytų bei antikos kultūros elementus, išlaikė, patobulino juos ir perdavė Azijos, Afrikos bei Europos tautoms, tokiu būdu darydama įtaką jų kultūros pažangai. Didelių laimėjimų pasiekė filosofija, matematika, medicina, chemija, poezija, geografija, astronomija.

10. Paaiškinti feodalinių santykių sąvoką.

Feodalinių santykių esmė – silpnesniojo atsidavimas stipresniojo globai(vasaliniai santykiai). Senjoras įsipareigodavo ginti vasalą , o vasalas duodavo senjorui ištikimybės priesaiką, pasižadėdamas jam visada ir visur padėti. Atsidavęs senjoro globai, vasalas gaudavo tam tikra nuosavybę, dažniausiai žemę, kuri buvo skiriama iki gyvos galvos(beneficija) ar su paveldėjimo teise (Feodas.  Nuo IX a. feodai tapo paveldimi).  Vasaliniai santykiai apėmė visus žemvaldžius – nuo karaliaus iki smulkiausio riterio.

11. Apibūdinti viduramžių visuomenę.

Viduramžių visuomenė – luominė (dvasininkų, bajorų ir trečiasis luomas). Luomas gynė ir garantavo žmonėms tam tikras teises bei tam tikrą teisinį ir visuomeninį statusą. Viduramžių visuomenė dar vadinama korporacine visuomene, nes ją sudarė įvairios grupės: vienuolynų brolijos, pirklių gildijos, amatininkų cechai, vasalų sąjungos ir t.t. kiekviena grupė turėjo tam tikras taisykles, kurių privalu buvo laikytis visiems nariams. Grupės, korporacijos teikdavo savo nariams įvairią pagalbą.

12. Kada pradėjo formuotis centralizuotos valstybės?

Centralizuotos valstybės susiformavo XVa.

• Prancūzija (Po šimtamečio karo)
• Anglija (Po Rožių karo)
• Rusija ( Po to kai nusimetė mongolų totorių jungą)
• Ispanija (Po Rekonkistos, kai išvijo arabus iš Pirėnų pusiasalio ir vedybų pagrindu susivienijo Aragonas ir Kastilija)

Centralizacijos priežastys:

• Ekonominiai veiksniai(amatų atskyrimas nuo žemės ūkio, trilaukės žemdirbystės sistemos plitimas, natūrinio ūkio irimas, specializacijos plėtimasis ir kt.)
• Miestų atsiradimas ir jų augimas
• Prekybos vystymasis
• Politiniai veiksniai (visų visuomenės sluoksnių nepasitenkinimas stambiųjų feodalų savivale ir kt.)

13. Kas yra parlamentas? Kada ir kur jis buvo sušauktas pirmą kartą?

Parlamentas – trijų luomų (bajorų, dvasininkų, miestiečių) atstovų susirinkimas. Pirmą kartą sušauktas Anglijoje 1265m.