XIV–XV a. Italijos miestai vystėsi daug sparčiau negu kitų Europos šalių miestai: miestuose steigėsi manufaktūros (manufaktūra – feodalinė arba kapitalistinė įmonė, paremta darbo pasidalijimu ir rankine amatininkiška technika), jie buvo didžiuliai prekybos su Rytais centrai. Susikaupę turtai buvo naudojami ir kultūrai, menui, mokslui. Italų miestuose atsirado protinio darbo žmonių: menininkų, literatų, publicistų, daktarų, gydytojų, inžinierių, „laisvųjų menų” meistrų–dailininkų, skulptorių, architektų.
Renesansu (atgimimu) vadinamas Europos kultūros, meno ir visuomeninės minties suklestėjimas, trukęs nuo XIV a. vid. iki XVII a. pirmųjų dešimtmečių. Renesansas tai pereinamasis etapas nuo vidurinių amžių prie naujųjų laikų kultūros.