476-1054 m. Trumpa istorija.
Žlugus Vakarų Romos imperijai, išliko Rytų Romos imperija – Bizantija. VI a., imperatoriaus Justiniano laikais, ji pasiekė savo galybę. Šioje imperijoje susiformavo savitas, bizantinis menas, susikūrė savita civilizacija. 1453 m. ši imperija žlugo – ją nukariavo Turkai Osmanai.
Vakarų Europos viduramžių civilizacija susiformavo iš antikos, krikščionybės ir Europos genčių etninės kultūros. IV a. prasidėjęs Didysis Tautų kraustimasis V a. ėmė rimti. Daugelis Europos genčių susirado nuolatines savo gyvenamąsias vietas.
Viduramžių civilizacija užsimezgė Frankų genčių užkariautoje Galijoje. V a. Chlodvigas tapo frankų karaliumi, įvesdamas naują politinę tradiciją – valdžios kildinimą iš Dievo. 800 m. frankų karalius Karolis Didysis popiežiaus buvo karūnuotas imperatoriumi. Imperijos paskelbimas sužlugdė Bizantijos pretenzijas atkurti Romos imperiją, būti vienintele krikščionių pasaulio imperija.
Karolio Didžiojo imperijoje susiformavo visi viduramžių civilizacijos esminiai bruožai. Šioje imperijoje užgimė romanikos stilius, suklestėjo Karolingų renesansas. Dėl feodalizmo ši imperija 843 m. pagal Verdeno sutartį skilo į tris dalis. Šis įvykis laikomas feodalinio susiskaldymo pradžia. Centrinės valdžios galios sumenko, feodalai savo valdose turėjo imunitetą. Feodalinį susiskaldymą ypač didino vikingų puldinėjimai (VIII – XI a.). IX a. vikingai įkūrė slavų valstybę Rytuose – Kijevo Rusią. X a. Kijevo Rusia priėmė krikštą iš Bizantijos, kartu su juo ir bizantinį meną, kirilicą. Ši valstybė susiskaldė XIII a. jos žemės atiteko mongolams totoriams, vėliau – Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. IX a. vikingams Prancūzijos valdovas atidavė Normandiją. XI a. Normandija užkariavo Angliją. XI a. vikingų puldinėjimai nurimo, jie įkūrė valstybes Skandinavijoje.
IX a. į Europą ėmė veržtis vengrai. Jų grėsmė įtakojo Šventosios Romos imperijos paskelbimą (962 m.). Ši imperija tapo viduramžių civilizacijos skleidėja į rytus. X a. buvo apkrikštyti lenkai ir paskelbta Lenkijos karalystė.
Ankstyvaisiais viduramžiais buvo įkurti ir pirmi vienuolynai pagal VI a. patvirtintą Benedikto regulą. Vienuolynai buvo reikšmingi kultūros, religijos centrai. IX a. Kliuni vienuolynas pradėjo Kliuni sąjūdį, siekusį sustiprinti Bažnyčios pozicijas politikoje, pakelti jos autoritetą. Sąjūdis buvo sėkmingas. Bažnyčios reikšmė susiskaldžiusioje Europoje didėjo. Popiežius siekė įtvirtinti savo valdžią ir Rytinėje imperijoje – Bizantijoje. Tačiau nesėkmingai – patriarchas atsisakė paklusti. 1054 m. įvyko Bažnyčios schizma.
622 m. Artimuosiuose Rytuose gimė islamo religija. Jos pasekėjai įkūrė kalifatą. Kalifatas plėtėsi, grobdamas žemes Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Europoje (Pirėnų pusiasalis). IX a. kalifatas skilo į atskirus. Musulmonų veržimąsi iš Pirėnų gilyn į Europą VIII a. prie Puatje sustabdė frankai. Pirėnų pusiasalyje iki pat XV a. pab vyko rekonkista.