Impresionizmas – tai XIX antroje pusėje Prancūzijoje gimęs meno judėjimas, kurio atstovai atsisakė laikytis akademinių pasaulio vaizdavimo tradicijų.
Pirmą kartą kritiko Louis Leoy pavartotas žodis „impresionizmas“ turėjo priešiškai apibūdinti dailininkų, kurių kūryba buvo tikras išpuolis prieš tradicijas, darbus. Tačiau netrukus šį terminą perėmė tie patys dailininkai, nes jis gerai apibūdino naujoviškos kūrybos esmę: siekį laisvesniais potėpiais, šviesesniais bei ryškesniais atspalviais sukelti spalvos, šviesos ir judėjimo jausmą, kitaip sakant, išreikšti tam tikrus jausminius įspūdžius.
Impresionistai paliko dirbtuves ir išėjo į gamtą – tapyti gryname ore, kur galėjo „pagauti“ natūralaus gyvenimo akimirkas ir užfiksuoti jų pojūtį. Jų technikai būdingi žaismingi ir, palyginti, smulkūs potėpiai, atvira kompozicija, judesys, nutolimas nuo tradicinės perspektyvos ir kompozicijos.