- Išsami informacija
- Parašė: Tomas
- Kategorija: Visi Straipsniai
- Peržiūros: 1
Sausio 30 d. JAV Teisingumo departamentas paskelbė naują dokumentų rinkinį, susijusį su finansininko Džefrio Epšteino (Jeffrey Epstein), kaltinto moterų išnaudojimu ir nepilnamečių tvirkinimu, bylos tyrimu. Tarp dokumentų - ir lietuviškos pavardės bei mokėjimai į Lietuvoje registruotas įmones bei įstaigas.
Dž.Epšteinas - 1953 m. gimęs JAV milijardierius, finansininkas, buvo teisiamas kaip seksualinis nusikaltėlis už nepilnamečių lytinį išnaudojimą. Teismo Dž.Epšteinas nesulaukė, mat 2019 m. rastas nusižudęs Niujorko kalėjimo kameroje.
Naujai paskelbtuose Dž.Epšteino dokumentuose figūruoja net kelios lietuviškos pavardės. Juose minimas renginių organizatorius ir prodiuseris Valdas Petreikis, garsi manekenė Ditė Antanaitytė. Tiesa, daugiausiai dokumentuose minima kaip Dite Anata. Tarp dokumentų galima rasti ir Justiną Auskeletę, gali būti, kad tai - smuikininkė Justina Auškelytė.
2019 m. dokumentai rodo, kad V.Petreikis galėjo tartis dėl paramos įvairiems atlikėjams. Taip pat jis rašo, kad žavisi Dž.Epšteino asmenybe bei dosnumu, teigia, jog norėtų daug iš jo išmokti.
JAV Teisingumo departamento paviešinti dokumentai rodo, kad 2017 m. Dž.Epšteino fondas pervedė 75 tūkst. eurų į Vilniuje įsikūrusios įmonės UAB „Fors projektai", kurios vienintelis akcininkas buvo V.Petreikis, banko sąskaitą. Taip pat daugiau negu 40 tūkst. JAV dolerių buvo pervesta dar dviem su V.Petreikiu siejamoms įmonėms.
Parama mokslams buvo suteikta ir V.Petreikio žmonai baleto šokėjai Simonai Petreikei. Vėliau ji rašė Dž.Epšteinui, kad dėkinga už jos gyvenimą pakeitusią paramą ir planuoja su juo susitikti. Galiausiai verslininkas testamentu S.Petreikei paliko 3 mln. JAV dolerių, tačiau V.Petreikis patikino, kad palikimo priėmimas net negali būti svarstomas.
Dokumentuose galima rasti ir mokėjimus įstaigai „Baleto teatras", kuriam vadovauja V.Petreikis. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo atlikti 15 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų ir 18 tūkst. eurų mokėjimai.
Tarp naujai paskelbtų dokumentų - ir 2010 m. rašytos garsios manekenės Ditės Antanaitytės žinutės Dž.Epšteinui. Iš susirašinėjimų galima spręsti, kad jų bendravimas buvo ganėtinai draugiškas, artimas ir truko net kelerius metus.
Dokumentuose galima rasti ir susirašinėjimus su garsia Lietuvos smuikininke J. Auškelyte, o susirašinėjimai, įrodo, jog J.Auškelytę Dž.Epšteinui pristatė minėta manekenė D.Antanaitytė.
Paviešintuose susirašinėjimuose Dž.Epšteinas tvirtino, kad jo seneliai kilę iš Lietuvos, o viename iš laiškų teigė esąs litvakas.
„Vakaro žinios" kreipėsi į dokumentuose minimus asmenis su klausimais, ar jie bendravo su Dž.Epšteinu, bet kol kas jų atsako nesulaukė. V.Petreikis žiniasklaidai trumpai pakomentavo savo ir Dž.Epšteino santykius: „Su juo buvau pažįstamas eilę metų. Jis buvo gana plačiai žinomas kaip lietuviškų šaknų turintis meno ir mokslo mecenatas. Mano bendravimas su juo buvo socialinio ir profesinio pobūdžio, ir tuo metu man nebuvo žinoma apie jo nusikalstamą veiklą. Nors man artimi asmenys nuo jo veiksmų nenukentėjo, tai nekeičia mano vertinimo - Dž.Epšteino veiksmai yra sunkūs ir nepateisinami. Aš vienareikšmiškai juos smerkiu."
Sulaukė gausybės skambučių
Paaiškėjus, kad Dž.Epšteinas mecenavo V.Petreikio įstaigą „Baleto teatras", kartu dirbusi, o vėliau „Baltijos baleto teatrą" įkūrusi choreografė Marija Simona Smolskienė sako sulaukusi daugybės klausimų, ar minėta parama iš JAV teko ir jai. „Kai ši informacija buvo paviešinta, buvau repeticijose. Man pradėjo rašyti žinutes žmonės su klausimais, ar tai mano teatras galėjo gauti pinigų iš JAV. Skambino ir žurnalistai, ir draugai, lyg tai aš būčiau dirbusi eskorto paslaugų sferoje. Nors manau, kad pagal savo charakterį, tokiai sričiai nelabai tikčiau (juokiasi).
Ši paviešinta informacija man buvo didžiulė staigmena. Valdas su žmona Simona visada save vaizdavo kaip kone šventuosius. Tad man tikrai buvo šokas. Net nežinau, kaip jie galėjo rasti kontaktą su tokiais žmonėmis kaip Dž.Epšteinas.
Su Simona kartu mokėmės baleto mokykloje, atsimenu, kad ir tada ji kalbėdavo apie finansines problemas. Gal todėl vėliau pradėjo ieškoti kažkokių papildomų finansavimo galimybių."
M.S.Smolskienė sako, kad vos pradėjusi dirbti su V.Petreikiu, suprato, kad tai - nepaprastas žmogus: „Man jis pasirodė suktas. Kai grįžau į Lietuvą, Simona viena pirmųjų kreipėsi su noru šokti mano trupėje, o kartu kaip vadybininką pasiūlė ir Valdą. Buvo pristatytas kaip žmogus, kuris mus kone išgelbės. Aš buvau grįžusi iš Skandinavijos ir labai tikėjau žmonėmis. Bet vėliau paaiškėjo apgavystės, susijusios su finansais ir bilietų pardavimais. Labai sunkiai, bet man pavyko galiausiai pabėgti.
Su VšĮ „Baleto teatras" ir V.Petreikiu nieko bendro neturiu jau bene nuo 2011-2012 metų. Ačiū Dievui nuo jo laiku pabėgau, atgal nesižvalgydama! Valdui palikau seną buvusį mūsų kartu steigtą VŠĮ „Baleto teatras" su visais pinigais, ir iš karto sukūriau savo pačios VšĮ „Baltijos baleto teatras". Apie tai paskelbiau ir dabar viešai, nes mažiausiai noriu, kad mano reputaciją gadintų žmogus, kuris ir taip man paliko traumą visam gyvenimui. Man reikėjo daug laiko atsigauti. Su vadybininkais dirbti bijau iki šiol."
Paklausta, ar kultūrininkų bendruomenėje teko girdėti kalbų apie galimybes gauti rėmimą iš tokių žmonių kaip Dž.Epšteinas, M.S.Smolskienė sako apie tai niekada negirdėjusi. „Ir mane labai įskaudino, kai pamačiau informaciją apie tūkstantinius paramos pervedimus tai įstaigai, kurioje pati kažkada dirbau. Nežinau, kada ta parama buvo gauta. Tikiuosi, kad ne tada, kai dirbome kartu. Nes tuo metu mes tikrai skurdome. Gyvendavome „ant ryžių ir grikių", už pasirodymą gaudavome po 100 litų - tai tuo metu buvo labai nedideli pinigai. Šokėjai šoko iš meilės mūsų idėjai. Skurdome, tų pinigų labai reikėjo. Bet visada iš vadybininko girdėdavome, kad pinigų nėra, bilietai neparduoti, nors salėse būdavo žmonių.
Bet buvome jauni ir nesupratome, kaip galima viską patikrinti. Nežinojau nieko apie jokias galimybes pritraukti kažkokį mecenatą iš JAV. Tam gal turi dalyvauti kokiuose nors renginiuose Šveicarijoje, kur gyvai gali sutikti tokius žmones. Gal per kažką reikia tokį kontaktą rasti. Net neįsivaizduoju.
Mes, kultūros žmonės, vargą vargome ir grikius valgėme kol kiti su amerikiečiais bendravo", - šmaikštauja choreografė.
Išsiskyrė požiūriai į finansavimą
„Vakaro žinioms" susisiekus su Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, ši patikino, kad smuikininkė J.Auškelytė yra sąjungos narė, tačiau keliai išsiskyrė jau seniai. „Ji į sąjungą jau labai seniai įstojusi. Blaškosi užsieniuose. Tiesą sakant, nelabai nustebau, kad ji dabar minima, mes jau veiklos pradžioje šiek tiek sukonfliktavome. Ji nelabai suprato, kaip veikia asociacija ir tuo viskas pasibaigė. Ji pervertino savo reikšmę. Ji yra puiki smuikininkė, bet mes esame asociacija, kuri suteikia galimybes, bet ne finansavimą.
Ji yra narė, bet neaktyvi. Paviešinta informacija man nebuvo žinoma, bet sprendžiant iš smuikininkės charakterio, nenustebau", - „Vakaro žinioms" sakė Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.
Mato prekybos žmonėmis požymių
Po paviešintos informacijos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius sako, kad prokuratūra turėtų įvertinti, ar paskelbtoje informacijoje nėra prekybos žmonėmis požymių.
„Pasakysiu aiškiai, trumpai ir atsakingai: tai, ką matau, gali turėti prekybos žmonėmis požymių. Už nusikalstamų veikų, už tarptautinio organizuoto nusikalstamumo tyrimus yra atsakingos tam tikros institucijos ir be jokios abejonės lyderystę čia turėtų prisiimti prokuratūra. Ji turėtų vertinti, ar paskelbtuose duomenyse nėra prekybos žmonėmis požymių, tai yra baudžiamasis įstatymas.
Kaip parlamento narys, kaip TTK narys matau, kad teisinio reglamentavimo įvertinti paskelbtą informaciją užtenka. Jeigu matytume kitus požymius, baudžiamasis įstatymas taip pat numato atsakomybę už asmenų įtraukimą į prostituciją arba naudojimąsi asmens prostitucija. Tam yra net 2 Baudžiamojo kodekso straipsniai", - „Eltai" sakė V.Gailius.
Jo nuomone, šiuo atveju prokuratūra turėtų priimti procesinius sprendimus: „Pagrindinė institucija, kuri turėtų pasisakyti šiuo klausimu yra prokuratūra. Vertindama paskelbtą viešą informaciją dėl galimos prekybos žmonėmis, dėl galimo įtraukimo į prostituciją ar naudojimąsi asmens prostitucija, prokuratūra turėtų priimti procesinius sprendimus, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis."
Jei prokuratūra nereaguotų į pasirodžiusią informaciją, politikas žada kreiptis į šią instituciją.
Visų sieti su Dž.Epšteinu nereikėtų
Po paviešintos informacijos, savo pozicija socialiniuose tinkluose pasidalijo Vilniaus miesto tarybos narys, partijos „Lietuva - visų" pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Jis sako, kad informacija nereiškia, kad dokumentuose minimi asmenys yra kaip nors susiję su paties Dž.Epšteino nusikaltimais. „Labiausiai nustebino du dalykai. Pirma, viskas yra įrašoma! El. laiškai, žinutės, kontaktai, skambučiai. Nėra „dingo", nėra „neišliko". Yra tik laikas, kada tai bus ištraukta. Ir kai prireikia - ištraukiama be jokių sentimentų.
Antra, viešinama medžiaga apie neviešus žmones. Esu beveik tikras, kad nemaža dalis jų neturi jokio ryšio su Epšteino nusikaltimais. Tačiau pats paminėjimas šalia Epšteino pavardės automatiškai padaro tave „bendrininku" viešojoje erdvėje. Būtent tokį naratyvą dabar formuoja pasaulio žiniasklaida. Lietuvoje lygiai tas pats.
Nuo šiol ieškant informacijos apie šiuos žmones, pirmos „Google" nuorodos bus apie jų paminėjimą Epšteino dokumentuose. Epšteino nusikaltimai yra baisūs. Čia nėra jokių „bet". Tačiau baisūs nusikaltimai nepateisina visuotinio sekimo", - sako politikas.
- Išsami informacija
- Parašė: Tomas
- Kategorija: Visi Straipsniai
- Peržiūros: 1
ELTA Izraelis informavo Jungtines Valstijas, kad yra pasirengęs imtis vienašališkų veiksmų, jei Iranas peržengs nustatytą „raudonąją liniją“ balistinių raketų kūrimo srityje, mat Jeruzalė Irano raketų programa laiko egzistencine grėsme savo saugumui, remdamasis Izraelio saugumo tarnybų šaltiniais rašo „The Jerusalem Post“, kurio straipsnio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“. Daugiau nuotraukų (1) Šaltinių duomenimis, Izraelio gynybos pareigūnai per pastarąsias savaites surengė seriją uždarų aukšto lygio konsultacijų su kolegomis amerikiečiais, kurių metu pareiškė ketinimą prireikus sunaikinti Irano raketinį potencialą ir gamybos infrastruktūrą. „Mes pasakėme amerikiečiams, kad patys smogsime, jei Iranas peržengs raudonąją liniją, kurią nustatėme balistinių raketų atžvilgiu“, – teigė vienas iš šaltinių. Pasak jo, Iranas šios ribos dar nepasiekė, tačiau Izraelis atidžiai stebi įvykių raidą. Išskirtinės JAV ir Irano derybos: tarsis dėl Teherano branduolinės programos Oficialūs pareigūnai pabrėžė, kad Izraelis neketina riboti savo veiksmų laisvės ir neleis Iranui atkurti tiek strateginių ginklų sistemų, kad jos galėtų kelti grėsmę pačios valstybės egzistavimui. Vienas iš aukštų gynybos ministerijos pareigūnų esamą situaciją pavadino „istorine galimybe“ suduoti smūgį Irano raketų infrastruktūrai ir neutralizuoti aktyvias grėsmes ne tik Izraeliui, bet ir kaimyninėms šalims. Pasak jo, derybų su JAV metu taip pat buvo pateikti planai smogti ir kitiems objektams, susijusiems su Teherano raketų programa. Tuo pačiu metu Izraelio pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip į šią problemą gali pažiūrėti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Visų pirma jie baiminasi, kad Vašingtonas gali apsiriboti tiksliniais smūgiais, kaip buvo daroma per neseniai JAV vykdytas operacijas prieš hučius Jemene. Susiję straipsniai Etiopija pareikalavo, kad Eritrėja nedelsiant išvestų karius iš jos teritorijos Dar vienas V. Orbano išstojimas: Ukrainą praminė Vengrijos priešu Ministras: Iranas abejoja JAV požiūrio į derybas rimtumu „Yra nuogąstavimų, kad jis gali pasirinkti keletą taikinių, paskelbti sėkmingai juos atakavęs ir palikti Izraeliui spręsti pasekmes, kaip buvo su hučiais“, – pareiškė vienas kariuomenės pareigūnas, pabrėždamas, kad dalinės priemonės pagrindinės grėsmės nepašalins. Prognozuojama, kad per artėjantį premjero Benjamino Netanyahu vizitą Jungtinėse Valstijose jį lydės naujasis Izraelio gynybos armijos oro pajėgų vadas brigados generolas Omeras Tishleris. O. Tishleris atstovaus vyriausiajam Izraelio gynybos pajėgų štabo vadui generolui leitenantui Eyalui Zamirui, nes šiuo metu Izraelio karinio atašė Vašingtone nėra, mat Izraelio gynybos ministras nusprendė netvirtinti kandidato į šias pareigas. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2026/02/11/news/is-kremliaus-grasinimai-del-grenlandijos-imtusi-kariniu-priemoniu-41296124Skaitykite daugiau:
- Išsami informacija
- Parašė: Tomas
- Kategorija: Visi Straipsniai
- Peržiūros: 1
2018-09-11 09:45
Daugelis dar gerai prisimena 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykius JAV, kai 19 teroristų, susijusių su „Al-Qaeda“, užgrobė 4 komercinius lėktuvus, iš kurių 2 nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. Po smūgių dangoraižiai sugriuvo ir apgadino aplink esančius pastatus. Per katastrofą žuvo 3000 žmonių, apie 300 Niujorko gaisrininkų ir beveik 80 policininkų.
17 mažai žinomų faktų apie rugsėjo 11-ąją:
- Rugsėjo 11 dienos atakos nebuvo pirmoji teroristinė ataka, nukreipta į Pasaulio prekybos centrą. Per 1993 metų vasarį bombardavimą žuvo 6 žmonės.
- Teroristinio išpuolio dieną iki 50 tūkst. darbuotojų dirbo Pasaulio prekybos centre, dar 40 tūkst. tą dieną jame lankėsi kitais reikalais.
- Rugsėjo 11 dieną auksaspalvis Labradoro retriveris, vardu Roselle, išvedė iš degančio ir griūvančio pastato savo aklą šeimininką, Michaelį Hingsoną iš 78 Šiaurinio bokšto aukšto ir atvedė į draugo namus.
- Gaisrininkams reikėjo 100 dienų, kad visiškai užgesintų gaisrus, kilusius dėl atakų, Niujorke.
- Gelbėjimo ir tvarkymo darbai Pasaulio prekybos centre truko 9 mėnesius ir buvo išvežta apie 1,8 milijonų tonų nuolaužų.
- 2001 metais Niujorko gaisrų evakavimo procedūrose reikalaujama evakuoti tik tuos aukštus, kurie yra tiesiogiai apsupti ugnies. Po to, kai pirmasis lėktuvas rėžėsi į vieną iš Pasaulio prekybos centro pastatų, antrojo pastato darbuotojams buvo liepta likti savo vietose.
- Rugsėjo 11-osios atakos buvo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešęs teroristinis užpuolis, kurį įvykdė užsienio valstybė.
- 18 žmonių buvo gyvi išgelbėti iš Pasaulio prekybos centro griuvėsių.
- Per ir po teroristinių atakų Pasaulio prekybos centre padaugėjo žmonių, besiskundžiančių kvėpavimo sutrikimais (astma ir plaučių uždegimu).
- Po rugsėjo 11 dienos atakų „Google“ paieškoje dažniausiai buvo ieškoma informacijos su šiais raktiniais žodžiais: Nostradamas, CNN, Pasaulio prekybos centras, Osama bin Ladenas.
- Prarasto meno, saugoto Pasaulio prekybos centro patalpose, vertė viršijo 100 milijonų dolerių (apie 86 mln. eurų). Tarp meno vertybių buvo Alexanderio Calderio skulptūra „WTC Stabile“.
- Darbininkai persijojo daugiau nei vieną milijoną nuolaužų, ieškodami palaikų ir asmeninių žmonių daiktų. Jie rado 65 tūkst. daiktų, įskaitant 437 laikrodžius ir 144 vestuvinius žiedus.
- 2001 metais JAV bestseleriu tapo Timo Lahaye, Jerry B. Jenkins romanas „Nikolajus: Antikristo iškilimas“ (angl. „Desecration: Antichrist Takes theThorn“).
- Iš rasto pirmo Pasaulio prekybos centro aukšto plieno buvo pagaminta šimtai paminklų, dedikacijų, vėliavos stiebų, kryžių ir meno dirbinių. Toje vietoje, kur sudužo lėktuvas, buvo pastatytas kryžius, pagamintas iš Šiaurinio bokšto plieno ir „Atminimo ir šviesos“ monumentas Padujoje (Italijoje).
- Johnas Patrickas O‘Neillas buvo specialusis FBI agentas, tyręs „Al-Qaeda“ veiklą po pirmosios atakos į Pasaulio prekybos centrą 1993 metais. Jis buvo neseniai tapęs saugumo vadovu Pasaulio prekybos centre, kur ir žuvo rugsėjo 11 dieną.
- Mokslininkai pasinaudojo JAV draudimu tris dienas skraidyti lėktuvams ir atliko tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kokį poveikį atmosferai daro reaktyviniai lėktuvai. Jie nustatė, kad dienos buvo šiek tiek šiltesnės ir naktys vėsesnės.
- Pasak tyrėjų, alkoholio suvartojimas Manhatane savaitė po rugsėjo 11-osios įvykių padidėjo 25 %, palyginus su tuo pačiu periodu praėjusiais metais.
- Išsami informacija
- Parašė: Tomas
- Kategorija: Visi Straipsniai
- Peržiūros: 1
Vieno prekybos tinklo pirkėjui žuvies kepsneliuose radus peilio nuolaužą produktas išimtas iš prekystalių, o atsakinga tarnyba įpareigojo atlikti skubų patikrinimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ketvirtadienį skelbia, kad prekybos tinkle „Maxima“ keptuose argentininių jūrinių lydekų kepsneliuose „rastas smailas metalo gabalas“. Prekės gamintoja – bendrovė „Dauparų žuvis“. Tinkamumo vartoti terminas baigiasi sausio 29 dieną, ketvirtadienį. „Sulaukę kliento pasikreipimo apie lydekos kepsneliuose rastą svetimkūnį, apie tai iš karto informavome Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei gamintoją – UAB „Dauparų žuvis“, – „Delfi“ komentuoja „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė. „Nedelsiant savo iniciatyva pašalinome likusias dvi šio produkto partijas iš parduotuvių lentynų“, – pridūrė ji. Pasak jos, prekybos tinklas toliau palaiko ryšį su skundą pateikusiu klientu, kurio atsiprašė už patirtą nemalonią, nerimą sukėlusią situaciją. Šiuo metu bendraujama dėl kompensacijos skyrimo. Taip pat skaitykite 2026.01.14 08:44 Aktualu auginantiems vaikus: kas priklauso gausioms šeimoms? (2) 2025.04.01 15:00 Sistema matė „daugiau pomidorų“: savitarnos kasų sukčiams atėjo
sunkūs laikai (26) Pagal gamintojo UAB „Dauparų žuvis“ komercijos vadovo Mariaus Overlingo suteiktą informaciją, pirminiais duomenimis, peilio nuolauža galėjo atsirasti gamybos proceso metu, darbuotojui dirbant su įranga, sako „Maximos“ atstovė. „Šiuo metu vyksta išsami įvykio aplinkybių analizė. Gamintojas prisiimdamas atsakomybę, nedelsiant pradėjo produkto atšaukimo iš rinkos veiksmus“, – teigia S. Valiaugaitė. Rekomendacija pirkėjams: asmenims, įsigijusiems gamintojo UAB „Dauparų žuvis“ sveriamus lydekos kepsnelius nuo sausio 14 iki sausio 22 dienos, reikia juos grąžinti į parduotuves iki vasario 5 dienos. „Apie tai pirkėjus informuojame informaciniais plakatais parduotuvėse. Už įsigytą prekę grąžinsime pinigus“, – teigia „Maxima“. Atgauti sumokėtus pinigus taip pat galima pasikreipus į „Maximos“ klientų aptarnavimo skyrių el. paštu
- Išsami informacija
- Parašė: Tomas
- Kategorija: Visi Straipsniai
- Peržiūros: 0
85-erių metų klaipėdietė Nijolė Julija šiandien vėl vaikšto savarankiškai – be nepakeliamų skausmų, be vaikštynės ir be stiprių nuskausminamųjų. Šį reikšmingą pokytį lėmė Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) neseniai pradėtas taikyti pažangus stuburo chirurgijos metodas – minimaliai invazyvi perkutalinė stuburo fiksacija bei individualiai parinkta gydymo taktika. Kamavo nepakeliamas skausmas Dar visai neseniai moters kasdienybė atrodė visiškai kitaip: skausmas neleido atsikelti iš lovos, judėjimas buvo itin ribotas, o vaistų nuo skausmo reikėjo vis daugiau. Į KUL pacientė pateko dėl stuburo kanalo susiaurėjimo ir patirto slankstelio lūžio. „Skausmas buvo nepakeliamas – vaikščiojau tik pasiremdama arba vaikštynės pagalba, vartojau daug vaistų. Dabar vaikštau pati, kojų nebeskauda, jaučiuosi daug geriau. Labai džiaugiuosi savo sprendimu operuotis“, – sako pacientė ir ragina kitus senjorus nebijoti šiuolaikinės medicinos galimybių. Pasirinko pažangų metodą Kaip pasakoja Nijolę Juliją operavęs KUL neurochirurgas Arnas Staškevičius, sprendimas dėl operacijos buvo itin kruopščiai įvertintas, atsižvelgiant į garbų amžių ir gretutines ligas. „Visada galvojame ne tik apie diagnozę, bet ir apie žmogų – jo amžių, gretutines ligas, funkcinę būklę ir realius lūkesčius. Didelės apimties atvira operacija vyresniame amžiuje gali būti per didelė našta organizmui, todėl ieškojome sprendimo, kuris būtų ir efektyvus, ir maksimaliai tausojantis“, – sako neurochirurgas. Buvo nuspręsta atlikti stuburą stabilizuojančią operaciją, pasirenkant minimaliai invazyvų metodą – perkutalinę stuburo fiksaciją. Šios operacijos metu stuburas stabilizuojamas per kelis nedidelius odos pjūvius, mažiau atveriant audinius, trumpinant operacijos laiką ir sumažinant chirurginę traumą. „Perkutalinė stuburo fiksacija leidžia pasiekti tą patį stabilumo efektą kaip ir tradicinė atvira operacija, tačiau gerokai mažesne kaina organizmui. Tai ypač aktualu vyresniems pacientams, kuriems svarbus kiekvienas papildomas rizikos veiksnys“, – pabrėžė A. Staškevičius. Rezultatai jau kitą dieną Pasak gydytojo, vienas didžiausių šio metodo privalumų – itin greitas paciento būklės gerėjimas. „Pacientei skausmai sumažėjo iš karto, judėjimas tapo lengvesnis, o savijauta – ženkliai geresnė. Tokie momentai labai aiškiai parodo, kodėl minimaliai invazyvi chirurgija šiandien yra tokia svarbi“, – teigia KUL neurochirurgas. Jis pabrėžia, kad šis metodas nėra universalus ir taikomas ne kiekvienam pacientui, tačiau tinkamai pritaikytas jis gali išspręsti sudėtingiausias situacijas. „Vyresnio amžiaus pacientai neturėtų baimintis operacijų. Jei klinikinė situacija leidžia, minimaliai invazyvus gydymas gali padėti sutrumpinti gulėjimą ligoninėje, sumažinti skausmą ir greičiau sugrąžinti žmogų į savarankišką gyvenimą“, – sako A. Staškevičius. KUL planuoja ir toliau taikyti bei plėsti minimaliai invazyvių stuburo fiksacijų apimtis, stiprindama modernią, pacientui palankią neurochirurgiją Vakarų Lietuvoje.