Kainos degalinėse gali smarkiai išaugti, o ekspertai vis aiškiau kalba, kad vairuotojams teks prisitaikyti prie visiškai naujos kasdienybės, kurioje degalai nebebus laikomi įprasta ir lengvai prieinama išlaida, o taps reikšmingu biudžeto elementu, reikalaujančiu planavimo ir atsargesnių sprendimų.
ES taisyklės, kurios pakeis Lietuvos vairuotojų realybę
Lietuvos ir visos Europos vairuotojams 2026-ieji gali būti paskutiniai metai, kai benzinas ir dyzelinas dar laikomi santykinai įperkamais, nes analitikai perspėja, kad jau nuo 2027 metų, įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos taisyklėms, degalai gali brangti ne epizodiškai, o nuosekliai ir sistemingai.
Šiandien benzino kaina Lietuvoje dažniausiai siekia apie 1,50–1,70 euro už litrą, o dyzelinas kainuoja panašiai arba vos brangiau, tačiau ekonomistai pabrėžia, kad toks kainų lygis ateityje gali atrodyti tik kaip ramus laikotarpis prieš daug didesnį brangimą, kuris susijęs ne su rinkos svyravimais, o su nauja politine–klimatine sistema.
Priežastis — nauja ES kvotų sistema ETS2 (Emissions Trading System 2), dėl kurios iškastinis kuras taps reikšmingai brangesnis ne tik įmonėms, bet ir paprastiems vairuotojams.
Naujas mokestis, galintis pakeisti žaidimo taisykles
ETS2 yra dalis plataus Europos Sąjungos plano mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir tai reiškia, kad už išmetimus turės mokėti ne vien pramonė ar didžiosios transporto įmonės — prie šios sistemos prisijungs ir privatūs vartotojai, kurių automobiliai kasdien išvažiuoja į kelius.
Numatoma, kad, kai schema pradės veikti 2027 metais, benzino ir dyzelino litras gali pabrangti maždaug nuo 0,30 iki net 0,70 euro, o tai praktiškai reikštų, kad litras degalų gali pasiekti 2 eurų ribą ar ją peržengti, ypač tuo atveju, jei tuo pat metu pasaulio rinkose brangs nafta.
Automobiliui, kuris sunaudoja apie šešis litrus šimtui kilometrų, tokia sistema reikštų, kad kelionė, kainavusi kelis eurus daugiau nei prieš kelerius metus, dabar gali atsieiti 12–15 eurų, ir tai yra aiškus signalas, kad vairavimas taps brangesnis visiems, nepriklausomai nuo to, ar automobilis naujas, ar senas.
Klimato tikslai — su labai apčiuopiama kaina
ETS2 idėja grindžiama tuo, kad brangesnis iškastinis kuras turėtų paskatinti visuomenę greičiau pereiti prie mažiau taršių alternatyvų: elektromobilių, viešojo transporto ar kitų sprendimų, kurie mažiau apkrauna aplinką.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad tokios priemonės nevienodai palies skirtingas visuomenės grupes, nes žmonės, gyvenantys už didesnių miestų ribų, neturintys patogaus viešojo transporto ar galimybės įkrauti elektromobilį, iš esmės neturės pasirinkimo ir bus priversti mokėti daugiau.
Ypač paveikti gali būti tie, kurie kasdien važiuoja į darbą automobiliu, taip pat mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai, kuriems automobilis nėra prabanga, o būtinybė, leidžianti pasiekti darbą, gydymo įstaigas ar vaikus vežti į ugdymo įstaigas.
Nauja kasdienybė vairuotojams
Visa tai reiškia, kad 2026 metai gali tapti paskutiniais metais, kai iškastinis kuras dar apibūdinamas kaip sąlyginai įperkamas.
Po to vairuotojai susidurs su realybe, kurioje kiekvienas litrą kainuojantis centas bus juntamas, o sprendimai dėl kelionių planavimo taps labiau apgalvoti, nes Europos Sąjunga siekia pagreitinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir tai daro tiesiogiai per kainų mechanizmus.
Tačiau kartu reikia suprasti, kad ši transformacija bus juntama labai konkrečiai — pirmiausia žmonių piniginėse, todėl diskusijos apie kompensacijas, paramos priemones ir alternatyvius sprendimus greičiausiai tik stiprės.
Šaltinis: https://www.egear.be/benzine-prijs-2026/#google_vignette
