Pradžia

Kodėl kai kuriems šiuolaikiniams varikliams iš tiesų reikia aukštesnės oktaninės klasės benzino?

Išsami informacija

Kategorija: Uncategorised

Peržiūros: 0

Degalų kainos pastaraisiais metais tapo gerokai skaudesnės piniginei, o naftos gavybos regionuose išliekantis nestabilumas reiškia, kad greito atpigimo tikėtis sunku. Dėl to aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas daugeliui atrodo kaip ypač brangus pasirinkimas kiekvieną kartą užsukus į degalinę. Natūraliai kyla klausimas: ar tikrai jis būtinas, ar galima pilti pigesnį benziną ir nepatirti jokių pasekmių?

Atsakymas nėra vienodas visiems automobiliams. Reikalingas oktaninis skaičius visada nurodomas gamintojo informacijoje – dažniausiai ant degalų įpylimo dangtelio arba automobilio naudojimo instrukcijoje. Jei jūsų automobiliui numatytas 87 oktanų benzinas, aukštesnio oktaninio skaičiaus degalai jokios realios naudos nesuteiks. Net ir tais atvejais, kai gamintojas aukštesnį oktaninį skaičių tik rekomenduoja (bet nereikalauja), dažniausiai galima važinėti ir su pigesniu benzinu be pastebimų neigiamų pasekmių.

Dažnai galima apskritai praleisti ir mažiau populiarią tarpinę benzino rūšį (vadinamą „vidutine“). Ji paprastai reikalinga tik specifinėmis sąlygomis, kai tam tikrose vietovėse bazinis benzinas parduodamas kitokio oktaninio skaičiaus, nei įprasta.

Visai kita situacija, kai gamintojas aiškiai nurodo, kad būtina pilti aukštesnio oktaninio skaičiaus benziną. Tokiu atveju taupyti neverta: šis reikalavimas susijęs su variklio apsauga. Aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino paskirtis – sumažinti detonacijos (variklio „kalimo“) riziką, kuri ilgainiui gali smarkiai pažeisti variklį.

Kas yra variklio detonacija (kalimas)

Vidaus degimo variklis iš esmės yra tiksliai sureguliuotas procesas, kuriame degalų ir oro mišinys patenka į cilindrą, žvakė sukelia uždegimą, o susidariusi energija stumia stūmoklį ir sukuria trauką. Kad viskas veiktų sklandžiai, degimas turi įvykti tiksliai numatytu momentu. Kai degimo procesas pradeda vykti ne pagal konstrukcinį sumanymą, atsiranda rimtų problemų.

Detonacija reiškia, kad degalų mišinys cilindre užsiliepsnoja per anksti, dar iki žvakei sukeliant kibirkštį. Kitaip tariant, atsiranda neteisingu laiku susiformuojantys slėgio smūgiai, su kuriais variklis nėra suprojektuotas dirbti. Toks reiškinys labiau tikėtinas varikliuose, kuriuose slėgis cilindre didesnis – pavyzdžiui, esant aukštesniam suspaudimo laipsniui, kai pakyla ir vietinės temperatūros, ir slėgiai.

Vienas pagrindinių būdų sumažinti ankstyvo užsidegimo tikimybę – naudoti benziną su didesniu oktaniniu skaičiumi. Tokie degalai yra atsparesni savaiminiam užsidegimui, todėl padeda išlaikyti degimą valdomą ir įvykstantį tada, kai reikia.

Blogiausiu atveju ilgai trunkanti detonacija gali sukelti reikšmingus variklio pažeidimus. Kadangi variklis yra vienas brangiausių ir svarbiausių automobilio mazgų, nuolatinis „kalimas“ per ilgą laiką beveik neišvengiamai baigiasi rimtais gedimais. Dėl to varikliuose, kuriems gamintojas numatė aukštesnio oktaninio skaičiaus benziną, šio reikalavimo laikytis būtina – taip detonacija dažniausiai išvis eliminuojama.

Suspaudimo laipsnis trumpai ir aiškiai

Suspaudimo laipsnis – techninis rodiklis, apibūdinantis, kiek suspaudžiamas oro ir degalų mišinys cilindre. Paprastai tai siejama su tuo, kiek stūmoklis suspaudžia mišinį prieš uždegimą: kuo didesnis suspaudimas, tuo aukštesnis suspaudimo laipsnis. Praktikoje didesnis suspaudimo laipsnis leidžia iš to paties degalų kiekio „išspausti“ daugiau naudos, todėl gali gerėti ir dinamika, ir degalų sąnaudos.

Tačiau didesnis efektyvumas turi kainą – sistema tampa jautresnė savaiminiam mišinio užsidegimui. Vienas sprendimas yra aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas, kitas – variklio projektavimas su mažesniu suspaudimo laipsniu, kad detonacijos tikimybė būtų mažesnė iš prigimties.

Jeigu gamintojas gali pasiekti gerą galią ir ekonomiškumą kitais techniniais sprendimais, pavyzdžiui, naudojant turbiną, tuomet dažnai pakanka ir žemesnio oktaninio skaičiaus benzino. Dėl to didžioji dalis įprastų automobilių kasdienėse gatvėse suprojektuoti taip, kad jiems užtektų 87 oktanų degalų, o aukštesnis oktaninis skaičius tokiais atvejais nesuteikia jokio apčiuopiamo pranašumo.

Svarbiausia suprasti principą: didesnis oktaninis skaičius pats savaime nereiškia didesnės galios. Jis pirmiausia reiškia didesnį degalų stabilumą (atsparumą ankstyvam užsidegimui). Todėl į variklį, kuriam nereikia aukštesnio oktaninio skaičiaus, įpylus „premium“ benzino, automobilis nuo to savaime netaps greitesnis.