Aprašymas. 4-20 m aukščio medis arba krūmas. Šakų ir liemens žievė lygi, pilka. Pumpurai tamsiai violetiniai, su pilkais plaukeliais, nelipnūs. Lapai trumpakočiai, pjūkliškais kraštais, jų viršutinė puse tamsiai žalia, apatinė - apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai išsidėstę šakučių viršūnėse ir nemaloniai kvepia. Žydi gegužę-birželį, vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį ir ilgai kabo ant šakučių iki pat šalčių.
Paplitimas Lietuvoje. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, trake, pamiškėse ir krūmuose.
Žaliava. Šermukšnių vaisiai.
Žaliavos ruošimo laikas. Vaisiai renkami rugpjūtį-rugsėjį. Kartais rekomenduojama skinti pries šalnas arba po jų, tačiau tada vaisiuose būna mažiau veikliųjų medžiagų.
Indikacijos. Šermukšnių vaisia vartojami esant mažakraujystei, virškinimo sutrikimams, šlapimo organų, kepenų, tulžies pūslės uždegimams, užkietėjus viduriams, grybelinėmis ligomis ir nusilpus po sunkių ligų.
Kitos naudojimo sritys. Iš šermukšnių uogų gaminamos uogienės, marmeladas, sirupas, drebučiai, sultys, vynas.
