Ką pamatyti Alytuje?

Spausk apačioje ir pamatyk pačias įdomiausias ir lankomiausias vietas Alytaus Mieste!

Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas. Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Ji miestą dalija į dvi dalis. Daugiau nei trečdalį miesto teritorijos užima žalieji plotai.

Alytaus rajonas, padalintas į 11 seniūnijų, įsikūręs gražioje Pietų Lietuvos teritorijoje. Čia tekanti didžiausia šalies upė Nemunas skiria rajoną į dvi dalis, bei savo krantuose palieka plytėti didžiulius miškų masyvus.

Aplankyk Alytaus kraštą ir nepraleisk progos pamatyti šių objektų:

Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.

Žuvinto biosferos rezervatas

Didžiausia Lietuvoje šlapynė – Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru, yra tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija. Nendrėmis ir švendrais apaugusiame sekliame Žuvinto ežere peri vienos gausiausių šalyje didžiųjų baublių, nendrinių lingių, plovinių vištelių populiacijos, aptinkama daugybė kitų įdomių rūšių. Tūkstančiai praskrendančių gervių ir žąsų, kitų vandens ir pelkių paukščių apsistoja pailsėti rezervato teritorijoje. Paukščių rūšių skaičiumi, kuris yra daugiau nei 240, Žuvintas neturi lygių žemyninėje šalies dalyje.

Alytaus piliakalnis

Alytaus piliakalnis – tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.

https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-300x200.jpg 300w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-768x512.jpg 768w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-480x320.jpg 480w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-280x186.jpg 280w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-960x640.jpg 960w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-600x400.jpg 600w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/alytaus-piliakalnis-585x390.jpg 585w" alt="" width="1024" height="683" class="aligncenter size-full wp-image-130266" style="box-sizing: inherit; height: auto; max-width: 100%; margin: 0px auto; padding: 0px; border: 0px; outline: 0px; vertical-align: baseline; background: transparent; clear: both; display: block;" loading="lazy" decoding="async" />

Raižių mečetė

Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.

https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Raižiai_mečetė-300x205.jpg 300w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Raižiai_mečetė-768x525.jpg 768w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Raižiai_mečetė-585x400.jpg 585w" alt="" width="800" height="547" class="aligncenter size-full wp-image-130268" style="box-sizing: inherit; height: auto; max-width: 100%; margin: 0px auto; padding: 0px; border: 0px; outline: 0px; vertical-align: baseline; background: transparent; clear: both; display: block;" loading="lazy" decoding="async" />

Vis dar svarstote, ką pamatyti Alytuje? Punios šilas (Nemuno kilpų regioniniame parke) nudžiugins gamtos mylėtojus.

Punios šilas, apglėbtas 19 km. ilgio Nemuno kilpa. Šilas – vienas iš įdomiausių Lietuvos miškų botaniniu požiūriu, apsuptas vandeniu iš visų pusių. Verta apsilankyti miško muziejuje, kuris atidarytas 1979 m. Punios girininkijos patalpose. Muziejuje nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, surinkti aplinkiniuose kaimuose naudoti buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, miško versluose naudoti įrankiai. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis, per 160 metų išaugusi iki 42 m aukščio ir 65 cm skersmens. Įdomu pavaikščioti ąžuolų alėja, kurioje įspūdingesniems medžiams suteikti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai, netoliese – buvusi „Dainavos“ apygardos partizanų štabo žeminė.

https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2020/04/651_f14c96b70c7a9f18d234605ac7a5825d-300x189.jpg 300w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2020/04/651_f14c96b70c7a9f18d234605ac7a5825d-768x483.jpg 768w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2020/04/651_f14c96b70c7a9f18d234605ac7a5825d-636x400.jpg 636w, https://cdn2.onlithuania.com/content/uploads/2020/04/651_f14c96b70c7a9f18d234605ac7a5825d-585x368.jpg 585w" alt="" width="852" height="536" class="aligncenter size-full wp-image-107118" style="box-sizing: inherit; height: auto; max-width: 100%; margin: 0px auto; padding: 0px; border: 0px; outline: 0px; vertical-align: baseline; background: transparent; clear: both; display: block;" loading="lazy" decoding="async" />https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Punios-šilas-300x225.jpg 300w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Punios-šilas-768x576.jpg 768w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Punios-šilas-760x570.jpg 760w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Punios-šilas-533x400.jpg 533w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2021/01/Punios-šilas-585x439.jpg 585w" alt="" width="960" height="720" class="aligncenter size-full wp-image-129522" style="box-sizing: inherit; height: auto; max-width: 100%; margin: 0px auto; padding: 0px; border: 0px; outline: 0px; vertical-align: baseline; background: transparent; clear: both; display: block;" loading="lazy" decoding="async" />

Miesto sodas

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. – Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui.

Kultūros paveldas | Alytaus miesto savivaldybė

Butrimonių miestelio fontanas

2019 m. Butrimonyse buvo atidaryta rekonstruota vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Išskirtinis atnaujintos aikštės akcentas – fontanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą. Sutemus fontanas nušvinta įvairiomis spalvomis.

https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-300x230.jpg 300w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-1411x1080.jpg 1411w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-768x588.jpg 768w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-1536x1176.jpg 1536w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-960x735.jpg 960w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-522x400.jpg 522w, https://cdn3.onlithuania.com/content/uploads/2020/08/butrimoniu-fontanas-baltarusijos-veliavos-spalvomis-32987-585x448.jpg 585w" alt="" width="1600" height="1225" class="aligncenter size-full wp-image-119111" style="box-sizing: inherit; height: auto; max-width: 100%; margin: 0px auto; padding: 0px; border: 0px; outline: 0px; vertical-align: baseline; background: transparent; clear: both; display: block;" loading="lazy" decoding="async" />

Kurorto parkas

97,1 ha Kurorto parkas įkurtas natūraliame pušyne 1930 m. Jis prasideda už Laisvės Angelo aikštės ir tęsiasi palei Sveikatos taką iki Nemuno upės Dainų slėnyje. Parko skverelyje greta Laisvės Angelo aikštės stovi tautos kančių įamžinimo memorialas „Nurimęs varpas“ , įrengtos lauko muzikos instrumentų, vaikų žaidimo aikštelės. Skverelyje minimos kai kurios svarbios Lietuvai datos, čia pasodintas Nepriklausomybės ąžuoliukas, stovi kryžius 1991 m. sausio 13 d. aukoms atminti.

Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Pastatyta 1520 m. LDK maršalkos ir Simno valdytojo Jono Zabžezinsko rūpesčiu. XVIII a. paaukštintas bažnyčios bokštas, pastatyta presbiterija, šoninės koplyčios, emporos, šiaurinė zakristija, Šv. Rožinio brolijos koplyčia. 1742 m. archyviniai šaltiniai nurodo bažnyčioje buvus šešis piliorius ir penkis altorius. Po bažnyčia buvo šeši laidojimo rūsiai, šventoriuje – trijų aukštų varpinė ir malksnomis dengta koplyčia. 1938–1940 m., vadovaujant inžinieriui Karoliui Reisonui, bažnyčios pastatas kapitaliai remontuotas. 1989 m. šventoriuje pastatyta nauja mūrinė varpinė. 2008-2010 m. restauruotas bažnyčios eksterjeras. 2015-2017 m. vyko didžiojo altoriaus tyrimo ir restauravimo darbai.

Ką pamatyti Alytuje?

Meniu

Prisijungimas