Uncategorised
- Išsami informacija
- Peržiūros: 69
Paprastasis kranklys (Corvus corax) – varnininių (Corvidae) šeimos paukščių rūšis, didžiausias šios šeimos atstovas Europoje.
Kūno ilgis 54–67 cm, sparnų plotis 115–150 cm. Plunksnos juodos, blizgančios, su melsvu ar violetiniu atspalviu. Snapas stambus, lenktas, juodas. Uodega pleišto formos. Balsas žemas, grubesnis nei varnų.
Paplitęs Šiaurės pusrutulyje – Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje. Gyvena miškuose, kalnuose, tundroje, rečiau miestuose. Dažniausiai laikosi atokiau nuo žmonių nei varnos.
Visaėdis: minta smulkiais gyvūnais, paukščių kiaušiniais, vabzdžiais, dvėsena, uogomis ir maisto atliekomis. Lizdus suka medžiuose ar ant uolų. Deda 3–7 kiaušinius.
Krankliai laikomi vienais protingiausių paukščių pasaulyje. Jie geba spręsti sudėtingas problemas, planuoti veiksmus į priekį, naudoti paprastus įrankius maistui gauti. Geba atpažinti žmones, įsiminti pavojingas vietas ir perduoti informaciją kitiems krankliams. Taip pat slepia maisto atsargas ir vėliau jas susiranda net praėjus ilgesniam laikui, o kartais apgauna kitus paukščius, kad šie nepagrobtų jų slėptuvių.
- Išsami informacija
- Peržiūros: 68
Avėdra (Gypaetus barbatus), dar žinomas kaip lammergeier ir ossifrage, yra labai didelis plėšrusis paukštis, priklausantis monotipinei Gypaetus genčiai. Ūsuotasis grifas yra vienintelis žinomas stuburinis gyvūnas, kurio racioną sudaro 70–90 % kaulų.
Tradiciškai laikomas Senojo pasaulio grifu, jis iš tikrųjų sudaro atskirą mažesnę Accipitridae liniją kartu su artimiausiu gyvu giminaičiu – egiptiniu grifu (Neophron percnopterus). Jis nėra daug artimesnis Senojo pasaulio grifams nei, pavyzdžiui, vanagams, ir skiriasi nuo pirmųjų plunksnuotu kaklu. Nors ir nepanašūs, egiptietiškasis ir ūsuotasis grifas turi rombo formos uodegą – neįprastą tarp plėšriųjų paukščių. Liaudiškai jis vadinamas Homa – paukščiu Irano mitologijoje.
Manoma, kad ūšuotojo grifo populiacija mažėja; 2004 m. jis buvo įtrauktas į IUCN raudonąjį sąrašą kaip mažiausiai susirūpinimą keliantis, tačiau nuo 2014 m. jis įtrauktas į beveik nykstančių rūšių sąrašą. Jis gyvena ir peri ant uolų aukštuose kalnuose Irane, Pietų Europoje, Rytų Afrikoje, Indijos subkontinente, Tibete ir Kaukaze. Patelės žiemos viduryje padeda vieną ar du kiaušinėlius, kurie išsirita pavasario pradžioje.
- Išsami informacija
- Peržiūros: 68
Paprastasis albatrosas (Diomedea exulans) – albatrosinių (Diomedeidae) šeimos jūrinių paukščių rūšis. Tai didžiausias albatrosinių šeimos atstovas ir vienas didžiausių pasaulio skraidančių paukščių.
Paplitę Pietų vandenyno salose, arealas pietuose siekia Antarktidą, šiaurėje Australijos, Naujosios Zelandijos pakrantes. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia skraidydami virš jūrų, ilgiau apsistoja tik perėjimui. Didžiausios perėjimo kolonijos yra Pietų Džordžijos, Princo Edvardo, Krozė, Kergeleno, Makvorio salose.
Paprastojo albatroso išskleistų sparnų plotis didžiausias iš visų paukščių – 2,5–3,5 m. Dėl tokių ilgų sparnų paukštis ore gali sklandyti net keletą valandų jais nesumojęs ir taip įveikti apie 500 km per dieną. Svoris – 5,9–12,7 kg (vidutinis patino svoris 8,4 kg, patelės – 6,2 kg). Kūnas baltas, o sparnai juodai balti. Jaunikliai gimsta tamsūs, su amžiumi šviesėja. Snapas ilgas, rausvas, kojos taip pat rausvos.
Maitinasi daugiausia naktį. Gaudo kalmarus, smulkias žuvis, vėžiagyvius. Kartais prisiėda tiek daug, kad negali pakilti nuo vandens paviršiaus. Mėgsta lydėti jūrinius laivus.
Peri kas antri metai. Iš samanų ir žolių susuktame lizde padeda vieną baltą kiaušinį (gruodžio–sausio mėn.), kurį abu tėvai peri 11 savaičių. Šeimos monogamiškos. Perėti pradeda sulaukę 11–15 metų.
